LIFE programa skyrė paramą upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai

2018 m. vasarą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pasirašė dotacijos sutartį su Europos Komisija dėl paramos skyrimo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje - projektui „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. 

Šį projektą LOD įgyvendins kartu su partneriais: VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija”, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO-STOMA” Europos Sąjungos, paramos dydis šiam projektui siekia 60 proc. projekto vertės, projekto veiklos taip pat finansuojamos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Specialiosios ES finansinio instrumento LIFE programos bei projekto partnerių lėšomis. Projekto trukmė – 2018 liepos 1 d. – 2022 gruodžio 31 d.  

Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. Siekiant šio tikslo, projekto įgyvendinime dalyvaus ir suinteresuotos institucijos, tam panaudojant jų pajėgumus.

Toks projektas bus įgyvendinamas pirmą kartą šalyje. Jis apims visas svarbiausias Lietuvoje upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbias teritorijas (PAST): Kretuono ežerą (LTSVEB003), Nemuno deltą (LTSLUB001), Nemuną tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio (LTPRIB006), Nemuną tarp Prienų ir Lengveniškių  (LTPRIB005), Nemuną tarp Kulautuvos ir Smalininkų (LTKAUB001), Vasaknų žuvininkystės tvenkinius (LTZARB001), Novaraistį (LTSAKB001), Niedaus ir Veisiejų ežerus (LTLAZB001), Kalvių karjerą (LTKLAB003) bei Sartų regioninį parką (LTZARB005). Veiklos numatytos ir Nemuno upės salose ties Lipliūnais, kur projekto metu, siekiant užtikrinti tinkamą mažųjų žuvėdrų apsaugą, numatoma įsteigti naują Paukščių apsaugai svarbią teritoriją.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu didžiausias dėmesys bus skiriamas praktinių gamtotvarkinių veiklų įgyvendinimui. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, dėl buveinių nestabilumo bei veisimosi vietų pažeidžiamumo (dėl didžiulio trikdymo ar net perimviečių sunaikinimo) bus siekiama užtikrinti atvirų salelių formavimą bei palaikymą, visų pirma įrengiant jas nepalankiuose rekreacijai upės ruožuose – pasienio, nuošaliuose ir pan. Tokiose vietose taip pat numatoma prie esamų stabilių didesnio ploto salų (kurios yra apaugusios sumedėjusia augalija), supilti plačias smėlio seklumų juostas, kuriose mielai įsikuria mažosios žuvėdros. Nemuno Kilpų regioniniame parke svarbu tinkamai tvarkyti nuolatines abiejų žuvėdrų rūšių veisimosi vietas, kurių būklė tiesiogiai siejasi su buveinių palaikymu ir tam skirtais jų tvarkymo darbais – atžalų kirtimu, žemės dangos formavimu ir tinkamu tvarkymu. Siekiant išgauti ilgalaikį efektą, planuojama dalį salų paviršiaus užkloti geotekstile, ant viršaus užpilant nederlingo žvyro. Be to, įsigyta speciali buveinių tvarkymo technika (galingas motoblokas su padargais ir plaustu su priekaba) leis Nemuno Kilpų RP direkcijai ateityje savarankiškai formuoti žuvėdroms būtiną žemės dangą.  Nemuno deltos PAST, kur anksčiau perėjo ženkli šalies žuvėdrų populiacijos dalis, planuojama supilti tris naujas stacionarias salas Kniaupo įlankoje, jas užpilant smėliu. Tai kompensuotų Atmatos žiotyse rekreacijai naudojamų ir stipriai užaugančių smėlio salų netektį. Numatomas ir šiuo metu apaugančių salų tvarkymas, kurioms negresia trikdymo pavojus. Kalvių karjere esančiose salose būtina atkurti atvirą aplinką žvyringose salose, tam iškertant sumedėjusią augaliją, o žemesnėse salose – nendres ir krūmus, vėliau jas užpilant žvyru. Taip pat planuojamas ir naujų atvirų salų supylimas. Niedaus ežero salose bus vykdomas alinamasis šienavimas, jį kartojant mažiausiai du kartus per sezoną. Kasmet pakartotinis šienavimas planuojamas ir Kretuono ež. mažose salelėse, o Novaraisčio durpyne esančiose durpių salose bus išpjaunama sumedėjusi bei aukšta žolinė augalija. Vasaknų PAST, be sumedėjusios augalijos iškirtimo, būtina pritvirtinti nestabilias, plaukiojančias salas, kurios yra konflikto su tvenkinių savininku priežastimi. Siekiant užtikrinti upinės žuvėdros perinčios populiacijos gerą būklę Rytų Lietuvoje, Sartų RP bus įrengti trys plaustai, pritaikyti rūšies veisimuisi. Siekiant padidinti perinčių žuvėdrų produktyvumą, numatoma pagaminti 600 „stogelio“ tipo slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, kurios ne tik gelbsti nuo natūralių priešų, bet ir apsaugo nuo salose besilankančių žmonių sutrypimo. Pagamintos paprastos informacinės nuorodos (100) apie žuvėdrų perėjimą salose, taip pat tikėtina apsaugos jas nuo nepageidaujamų lankytojų.

Upinė žuvėdra. Mariaus Karlono nuotrauka

Siekiant projekto tikslų, bus taikoma geriausia pasaulinė praktika formuojant naujas buveines – supilant nederlingo grunto salas, dalis jų bus sutvirtinama geotekstile, kartu apsaugant jas nuo apaugimo augalija, o salų supylimui  bus panaudotos pramoninės žemsiurbės, į šiuos darbus įjungiant laivybos kelius tvarkančią Vidaus vandenų kelių direkciją. Atkuriant ir tvarkant esamas salas numatomas sumedėjusios augalijos iškirtimas ir alinantis šienavimas (2-3 kartus per metus, paskutinis vėlyvas šienavimas pasibaigus vegetacijai, o lokaliai, ir žolinės augalijos nukasimas).

Šiuo metu buveinių tvarkymo darbai jau pradėti Niedaus ežero ir Nemuno salose ties Lipliūnais.

Be įprastinio perinčios populiacijos gausos bei veisimosi sėkmingumo monitoringo, numatoma perinčioms upinėms žuvėdroms uždėti GPS siųstuvėlius, kas bus daroma pirmą kartą pasaulinėje praktikoje. Tai leidžia padaryti sparčiu tempu besivystančios technologijos. Šių siųstuvėlių dėka bus surinkta unikali informacija apie perinčių žuvėdrų mitybines teritorijas veisimosi metu. Tai ypač svarbu planuojant šios rūšies apsaugos priemones svarbiausiose jų perimvietėse. Net šešioms teritorijoms bus rengiami nauji arba atnaujinami seniau parengti gamtotvarkos planai. Be šių strateginio planavimo dokumentų, bus rengiamas nacionalinis upinės žuvėdros apsaugos veiksmų planas bei atnaujintas (aktualizuotas) mažosios žuvėdros apsaugos planas.

Mažoji žuvėdra. Dalios Račkauskaitės nuotrauka

Be įprastinių viešinimo veiklų, bus vykdoma žuvėdrų kolonijos gyvenimo tiesioginė transliacija, kuriamas filmas apie šių rūšių veisimosi ypatumus bei apsaugos problemas, organizuojamas tarptautinis pasitarimas atvirų upių bei kitų vandens telkinių salų bei jose įsikuriančių gamtos vertybių apsaugos klausimais.

Išsamiau apie projekto eigą bus galima sužinoti projekto interneto svetainėje, kurią planuojama sukurti iki 2019 m. sausio mėn. Iki to laiko, projektas bus pristatomas LOD portale.

   

Projekto partneriai:

  


Reti stebėjimai

2018-11-19
Egretta alba
2018-11-16
Phylloscopus collybita
2018-11-19
Carduelis hornemanni
2018-11-18
Ciconia ciconia
2018-11-18
Phylloscopus collybita
2018-11-18
Phasianus colchicus
2018-11-16
Carduelis hornemanni
2018-11-16
Egretta alba
2018-11-11
Acanthis cabaret
2018-11-14
Motacilla alba