Lietuvos perinčių paukščių atlaso duomenų rinkimas tęsiamas!
Lietuvos ornitologų draugija tęsia Lietuvos perinčių paukščių atlaso darbus, kuriuos numatyta baigti 2019 metais. Šiuo metu iniciatyvinė grupė apdoroja surinktus duomenis Europos perinčių paukščių atlasui pateikti. Galime pasidžiaugti, kad europiniame kontekste visai neblogai padirbėta. Dėkojame visiems prisidėjusiems. Tačiau jei europiniuose kvadratuose 50x50 km surinkti duomenys iniciatyvinę grupę daugmaž tenkino, tai nacionaliniuose kvadratuose 10x10 km išryškėjo dideli trūkumai: likę daug baltų 10x10 kvadratų, labai trūksta duomenų iš Žemaitijos (regione nėra arba yra vos vienas kitas stebėtojas), trūksta duomenų apie kai kurias rūšis. Didžiausią nuostabą kelia, kad iš Nemuno deltos nėra nei vieno įrašo apie šaukštasnapę, kuoduotąją ir rudagalvę antis, mažąjį kirą bei kitas rūšis. Išryškėjo duomenų trūkumas apie sunkiau aptinkamas, reikalaujančias specifinių stebėjimo metodų arba tiesiog daugiau pastangų rūšis tokias kaip: rudagalvė kryklė, dryžgalvė kryklė, rudagalvė antis, kuoduotoji antis, didysis dančiasnapis, tetervinas, mažasis kragas, juodakaklis kragas, šaukštasnapė antis, vištvanagis, paukštvanagis, paprastasis pelėsakalis, sketsakalis, ilgasnapė vištelė, švygžda, plovinė vištelė, upinis kirlikas, gaidukas, perkūno oželis, slanka, paprastasis griciukas, mažasis apuokas, lututė, lėlys, mažasis genys, tripirštis genys, urvinė kregždė, baltabruvis strazdas, raiboji devynbalsė, šiaurinė pečialinda, mažoji musinukė, ilgauodegė zylė.
Upinis kirlikas. G. Petkaus nuotrauka
Iniciatyvinės grupės vardu visus stebėtojus kviečiame pagal galimybes tęsti stebėjimus, ypač įvertinus esamą ištirtumą, ieškoti ir atrasti naujų, dar neaptiktų tam tikrame kvadrate paukščių rūšių. Šis savanoriškas darbas nėra paprasta draugijos užgaida ar tik kaip pramoga paukščių stebėtojams. Panašiuose projektuose surinkti duomenys yra svarbus pagrindas ir įrankis artimiausiems metams formuoti paukščių apsaugos politiką ir planuoti praktines atskirų rūšių apsaugos priemones. Tačiau kiekvienas paukščių stebėtojas šį darbą gali paversti ir turininga pramoga, įdomiai praleisti laisvalaikį. Mat atradimo džiaugsmas visada buvo pagrindinis stimulas ne tik tyrėjams, bet ir ieškantiems nuotykių ar kažko naujo. Šiuo metu jau aktyvios pelėdos, geniai, kryžiasnapiai, prasideda ir vištinių paukščių tuoktuvės, lizdus krauna varniniai paukščiai, garniai. Svarbiausia prisiminti, jog kiekvienas įrašas LPPA aplikacijoje svarbus, nes tik jų visumą gali atskleisti tikrąją ornitofaunos situaciją mūsų šalyje. Taigi, metas į gamtą!
Daugiau informacijos: http://www.birdlife.lt/lppa