Kurapkoms žiema yra tikras išbandymas, todėl reikėtų joms padėti darant užuovėjas bei įrengiant lesyklas. 

Šaltą žiemą be žmogaus pagalbos sunku išsiversti ir kurapkoms. Sniego dangai viršijus 30 ir daugiau centimetrų storį, jos nebegali pasiekti plikos žemės ir susirasti maisto, atviruose laukuose pasislėpti nuo vėjų, pūgų ir plėšrūnų. Kurapkos yra sėslūs paukščiai, tačiau pasitaiko žiemos, kai jos ima klajoti po apylinkes ir net leidžiasi į tolimesnes keliones. Prispaustos šalčio ir sniego gausos, jos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų: vienkiemių, kaimų, gyvenviečių, atklysta net į didesnius miestus.
 
Lesyklas kurapkoms reikia įrengti iškritus pirmam sniegui. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo geriau paukščiams. Labai svarbu parinkti tinkamą vietą - kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų, fermų, nes paukščius gali imti medžioti katės ir šunys. Paprastai vieta lesykloms ir užuovėjoms parenkama netoli vietų, kur slepiasi patys paukščiai: prie sodų, krūmuose, palaukėse, šalia giraičių ir pan. Krūmai padeda joms apsisaugoti nuo plėšriųjų paukščių antpuolių.
 
Paprasčiausias būdas gelbėti kurapkoms žiemą - nuvalyti plotelius sniego nuo žiemkenčių laukuose ir kultūrinėse pievose. Taip parengus aikšteles, paukščiai patys susiras įvairaus maisto. Tik labai svarbu sniegą valyti reguliariai, o gausiai sningant - net kelis kartus per dieną. 
 
Kiek sudėtingiau įrengti, bet lengviau prižiūrėti, iš šiaudų, nendrių, eglišakių ar pušies šakų pastatytas palapines ir užuovėjas.
 
Tokios pašiūrės išvaizda primena palapinę. Ji turėtų būti apie 1,5 m aukščio ir apie 2 m pločio. Lietuvoje žiemą vyrauja šiaurės ir vakarų krypties vėjai, tad sieneles, atsuktas į šias puses, reikia daryti storesnes. Būtų labai gerai tokias palapines statyti užuovėjoje. Specialių angų paukščiams patekti į vidų daryti nebūtina - paukščiai patys susiranda jiems patogiausią kelią, tačiau ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei palapinės sienelės yra pakankamai tankios, kad apsaugotų paukščius nuo vėjo, ir - pakankamai retos paukščiui pralįsti į vidų. Jei sienelės tvirtos ir manote, kad paukščiui bus per sunku patekti į vidų, reikia prie žemės įrengti keletą angų skirtingose vietose, pro kurias kurapkos ne tik pateks į vidų, bet, iškilus pavojui, galės saugiai išlįsti laukan. Angas gali atstoti pakelti nuo žemės palapinės kraštai.
 
Užuovėjose, kur šalti vėjai pučia mažiau, vietoj palapinių galima statyti dvišlaites arba vienašlaites užuovėjas, kurios apsaugo lesinimo aikštelę nuo sniego.
 
Zigzaginė lesykla-slėptuvė išvaizda primena išsiraizgiusią tvorą. Ji gaminama, prie sukaltų kuoliukų ar karčių įstrižai tvirtinant eglišakius. Tokios slėptuvės būna apie metro aukščio ir yra tarsi ilgos vienašlaitės užuovėjos arba dvišlaitės palapinės. Taip paukščiai bus apsaugoti nuo žvarbių vėjų (8 pav.). Zigzaginės lesyklos-slėptuvės dažniausiai naudojamos tose vietose, kur susirenka didesni kiekiai kurapkų. 
 
Kurapkas reikia lesinti kasdien, o per didžiuosius šalčius, po atodrėkių ar lijundrų, kai sniegą sukausto tvirtas paviršutinis leduko sluoksnis, lesalo reikia paberti daugiau.
 
Lesalui palapinės viduje beriami įvairūs grūdai (avižos, miežiai, kviečiai), tinka ir javų atliekos, pelai, piktžolių sėklos, daržovių atliekos, kruopos, duonos trupiniai. Kartu su lesalu būtina paberti smulkaus žvyro ir smėlio. Taip pat būtina retkarčiais iššluoti viduje susikaupusias atliekas ir išmatas, o po stipresnių pūgų - ir sniegą.
 
www.ziedavimas.com

Lesyklos ir Slėptuvės Kurapkoms

Nors teigiama, kad statyti slėptuves ir pradėti lesinti kurapkas reikia iškritus storesniam sniego sluoksniui, jų įrengimas tuo metu sudėtingesnis, nes žemė yra įšalusi. O pradėjus statyti anksčiau, slėptuves tvirtinti lengviau, nes galima karkaso kuolus įkalti į žemę. Atsivežus eglišakių ir storesnių kuolelių, slėptuvei pastatyti sugaištama apie 20 minučių.

Įrengta slėptuvė kurapkoms. Raimondo Karpavičiaus nuotrauka.

Tam reikės 4 apie 5 cm storio ir apie 1,8 m ilgio kuolelių, apie 15 vnt. 1,5–1,9 m ilgio eglišakių, šiek tiek virvės arba vielos karkasui ir eglišakėms tvirtinti. Kuolai lengvai įkalami suformuojant kvadratą, palenkiami vidun, o jų galai surišami.

Ant kuolų storgaliais į viršų sudedama po pora eglišakių ir viršuje jos pririšamos prie kuolų. Pietinėje pusėje paliekamas platesnis tarpas, kita dalis uždengiama likusiomis eglišakėmis paliekant mažus tarpus, kad paukščiai galėtų saugiai pasitraukti, jei būtų užpulti slėptuvės viduje. Tarpus geriausia padaryti įstrižo koridoriaus pavidalu, kad pažiūrėjus nesišviestų kiaurai. Taip pasiekiama ir geresnė apsauga nuo vėjo. Viskas dar kartą suraišiojama.

Jei liko stambesnių eglišakių, tai patrumpinę jų viršūnes ir pasmailinę galus vieną įsmeigiame žemėn išlenkdami lanku, o kitą tokiu pačiu būdu įsmeigiame kryžmai virš pirmosios. Gauname ne palapinę, o nedidelę slėptuvę.

Žemei įšalus teks karkasą stiprinti horizontaliai pagal perimetrą pririšant po vieną ar du skersinius. Rėmas gauna kūgio formą, todėl paprastai jis pastatomas pasirinktoje vietoje, o pritvirtintų eglišakių galai prispaudžiami sniegu, kad vėjas neapverstų.

Sujungimui palengvinti siūlau pasinaudoti minkšta storesne plienine viela, o ne vinimis. Tinka ir kaproninė virvė, tačiau su viela gerokai lengviau. Viela sulenkiama pusiau, ja apjuosiamos jungiamos dalys, į kilputę įstatomas atsuktuvas ar ilgesnė vinis ir ranka prilaikant laisvus galus sukant suveržiama.

Viela sulenkiama pusiau, ja apjuosiamos jungiamos dalys, į kilputę įstatomas atsuktuvas ar ilgesnė vinis ir ranka prilaikant laisvus galus sukant suveržiama.

Kur statyti?

Ten, kur kurapkų matyta, ir geriau bent 150 m toliau nuo medžių grupių, pamiškių, didesnio ploto krūmynų, nes tose vietose, kur pradedami maitinti paukščiai, pasirodo jų sergėtojai – vištvanagiai, lapės, valkataujantys šunys ir katės. Ne kartą juos tekę matyti nuo ankstaus ryto prie mokyklos stadiono įrengtos slėptuvės, nes bado metu ir plėšrūnai keičia savo įpročius. Tad didesnis atstumas leidžia kurapkoms greičiau pastebėti pavojų.

Geriau statyti ant nedidelio paaukštėjimo – teks rečiau nukasinėti sniegą, nes nuo kalvelės jis nupustomas. Šalia esantys plotai, apaugę kiečiais ir kita aukšta sena žole, padidina paukščių saugumą suteikdami galimybę slėptis dienos metu.

Kuo maitinti?

Tinka visi grūdai ir piktžolių sėklos. Jei šalia yra želmenys, galima pavalyti sniegą nuo jų. Nepamirškime, kad grūdlesiams paukščiams maistui virškinti reikalingi jį sumalantys smulkūs akmenukai, tad papilkite ir smulkaus žvyro krūvelę. Antroje žiemos pusėje žvyrą galima maišyti su trupučiu durpių – saulės pašildytos jos padeda nutirpinti sniegą ir pašalina įšalą, tad žvyras tampa birus.

Sėkmės darbuojantis!

Parengė Raimondas Karpavičius