Kviečiame paukščių fenologijos stebėjimus nuo 2018 metų registruoti naujoje Lietuvos paukščių fenologijos informacinėje sistemoje – duomenų bazėje

Rūta Kembrytė

Informacinė sistema – duomenų bazė – jau daugiau kaip 2 metus Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) savanorių Rūtos Kembrytės ir Igorio Semionovo vykdomas savanoriškas projektas, skirtas paukščių fenologijos reiškinių stebėjimų registravimui, kaupimui ir stebėjimų analizei. Informacinė sistema - duomenų bazė kuriama tam, kad palengvintų darbą ornitologams, kurie rašo straipsnius, ataskaitas, vykdo mokslinius tiriamuosius darbus ir visiems paukščių stebėtojams, kuriems reikia kuo greičiau rasti norimą informaciją. Rengiant ataskaitas ar straipsnius daug laiko praleidžiama ieškant reikiamų duomenų arba ruošiant duomenų bendrąsias analizes, o ši sistema leis kelių mygtukų paspaudimu rasti tai, ko reikia (aut. past. tai ką rankiniu būdu ir Microsoft Excel dėka padaroma per 2 savaites, sistema sugebės padaryti per porą minučių). Tai nauja alternatyva LOD forumui, kuri tikimės jums visiems labai palengvins darbus ir sutaupys daug laiko.

Iki šiol fenologijos stebėjimai buvo vedami į LOD forumą, kuris nėra skirtas duomenų įvedimui ar tuo labiau kaupimui, o tiesiog diskusijai paukščių stebėjimų klausimais. Šios informacinės sistemos – duomenų bazės idėja kilo po to, kai buvo susisteminti 2011-2015 metų fenologinių reiškinių stebėjimų duomenys. Kadangi duomenų sisteminimas reikalavo labai daug laiko ir pastangų ne vien tik dėl paties stebėjimų suvedimo, bet ir dėl netvarkingų stebėjimų, kilo idėja sukurti naują informacinę sistemą – duomenų bazę, kurioje būtų stebėjimai ne tik tvarkingai įvedami, kaupiami, bet ir galima stebėjimų analizė. Taip pat prognozuojant, kad kasmet vis prisideda didelis skaičius naujų stebėjimų, reikėjo rasti naują ir inovatyvų sprendimą, kuris būtų naudingas ne tik šiandienai, bet ir po kelių dešimtmečių.

Galiausiai, po daugiau kaip 2 metų intensyvaus darbo pristatome naujosios Lietuvos paukščių fenologijos informacinės sistemos pradinę versiją (http://ornitologija.lt/orni/web/) (1 pav.), į kurią jau galite vesti fenologinių reiškinių stebėjimus, bei detaliau rasti norimus stebėjimus. Ateityje sistema palengva vis bus tobulinama. Šiuo metu sistemos duomenų bazėje jau yra patalpinta daugiau kaip 30 tūkst. fenologinių reiškinių stebėjimų nuo 2003 iki 2017 metų, tad norimą informaciją galite greitai rasti jau dabar.

1 pav. Lietuvos paukščių fenologijos informacinė sistema.

Informacinėje sistemoje yra suvestas Lietuvos paukščių sąrašas, kuriame greitai ir lengvai galite rasti dominančią infomaciją apie norimą paukščių rūšį (2 pav.). Lietuvos paukščių sąrašą galite rasti paspaudę „Paukščiai“ (mėlynu tekstu) – Paukščių sąrašas. Paukščių sąrašas turi nuorodas (saitus), tad paspaudus ant norimo užrašo, sistema pateiks detalesnę informaciją apie paukščių rūšį, jo šeimą ar būrį. Sistemos pliusas, kad ją labai lengva valdyti administratoriams, todėl atnaujinti informaciją apie rūšis ar pataisyti pasikeitusią informaciją bus itin paprasta. Deja, bet ne apie visas Lietuvos paukščių rūšis informacija yra sudėta, trūksta tiek informacijos tiek ir iliustracijų ar nuotraukų. Jeigu pastebėjote, kad turite paukščio iliustraciją ar nuotrauką, kurios trūksta aprašuose, labai prašome atsiųsti (aut. past. sistema nebus naudojama komerciniams tikslams). Dėkojame Sauliui Karaliui už iliustracijas paukščių sąrašui.

2 pav. Paukščių rūšių aprašai.

Norėdami gauti informaciją apie fenologijos reiškinių stebėjimus, turite įeiti į informacinės sistemos fenologijos posistemę. Tą padaryti galite paspaudę ant žodžio „Fenologija“ (mėlynas tekstas).  Fenologijos posistemė sudaryta iš 3 dalių:

1. „Apie fenologiją“ – ši dalis skirta informacijai apie pačią fenologiją kaip mokslą, kokia fenologijos reikšmė.

2. „Fenologijos stebėjimai“ – ši dalis skirta fenologijos reiškinių stebėjimams įvesti, peržiūrėti ir surasti (3 pav.)

Pirmiausia, puslapio viršuje rodoma bendroji einamųjų metų statistika, t.y. bendras įvestų stebėjimų skaičius einamaisiais metais, stebėtų skirtingų rūšių skaičius, skirtingų Lietuvos savivaldybių skaičius, kuriose užregistruoti stebėjimai ir stebėtojų skaičius. Nuo sausio 1 dienos einamųjų metų fenologijos statistika vėl pradedama skaičiuoti nuo 0. Tokiu būdu kiekvienais metais matysite, kiek duomenų jau suvesta į duomenų bazę.

3 pav. Fenologijos posistemės dalis „Fenologijos stebėjimai“.

Šioje dalyje galite peržiūrėti visus įvestus naujausius stebėjimus. Jūsų patogumui įdiegti 2 naujausių stebėjimų rikiavimo būdai (3 pav.), kurie randasi virš stebėjimų lentelės kairėje pusėje:

 1. „Rikiuoti pagal stebėjimo datą“ - kai norite stebėjimus matyti pagal stebėjimo datą.

 2. „Rikiuoti pagal įvedimo datą“ - kai stebėjimus norite matyti pagal tai, kada įvestas stebėjimas nepriklausomai nuo to, kada jis buvo stebėtas einamaisiais metais.

Rikiavimas pagal įvedimo datą įdiegtas birdlife.lt „Naujausių stebėjimų“ trūkumo pagrindu, kai rodoma tik 10 naujausiai įvestų stebėjimų. Jeigu įvedama daug stebėjimų, ypač tai aktualu pavasarinės migracijos metu, stebėjimai surikiuojami pagal stebėjimo datą ir sunku juos pastebėti, jeigu laiku nepamatomi. Tokiu būdu dalis stebėjimų lieka nepastebėti. Kad to išvengti, įdiegtas antrasis rikiavimo būdas.

Šia sistema kiekvienam suteikiame galimybę rinktis, koks rikiavimo būdas esamoje situacijoje bus patogesnis, geresnis ir naudingesnis.

Norėdami įvesti naują fenologijos reiškinio stebėjimą, paspauskite „Įvesti“ (3 pav.), kuris randasi virš lentelės dešinėje pusėje.

Paspaudus „Įvesti“, atsidarys stebėjimo įvedimo langas (4 pav.). Šis langas suskirstytas į pagrindinę informaciją ir papildomą. Pagrindine informacija laikoma – data, stebėta paukščio rūšis, stebėtojas/stebėtojai ir vieta, nurodant bent savivaldybę. Pagrindinė informacija nurodoma pasirenkant reikiamus duomenis iš pateiktų sąrašų. Pagrindinės informacijos sąrašų filtracija itin greita ir efektyvi. Reikiamą pagrindinę informaciją galima rasti nenaudojant lietuviškų rašmenų, paukščių rūšis įvedant tiek lietuviškai, tiek ir lotyniškai ar parašius tik dalį žodžio. Būtina užpildyti žvaigždutėmis pažymėtas laukelius! Nepateikus pagrindinės informacijos, stebėjimo įvesti negalėsite, sistema jo nepriims. Įvesti stebėjimą galėsite tik tada,  jeigu pataisysite. Tai sistemos apsauga, kad į duomenų bazę nepapultų netvarkingi stebėjimai. 

4 pav. Stebėjimo įvedimas.

 Stebėtojai, kurie iki šiol vedėte fenologijos stebėjimus, jau esate įtraukti į naująją informacinę sistemą, tad automatiškai galėsite pasirinkti savo vardą ir pavardę. Į sistemą ateityje stebėtojai bus vedami tik pilnu vardu ir pavarde. Jeigu tarp stebėtojų neradote savo vardo ir pavardės, praneškite ir būsite įtraukti į sistemą. Stebėtojai į sistemą įvedami tam, kad ateityje galėtumėte redaguoti, tvarkyti, parsisiųsti savo asmeninius stebėjimus, bei gautumėte visą su Jūsų duomenimis susijusią statistinę informaciją. Šiuo metu  asmeninė paskyra nėra įdiegta sistemoje, todėl kurį laiką dar negalėsite redaguoti savo įvedamų duomenų. Kadangi sukelta į sistemą daug stebėjimų iš ankstesnių metų, dalis stebėtojų yra įvesti į sistemą tik su pirma vardo raide, nes taip buvo nurodyta prie stebėtojų anksčiau, tad pasitikrinkite ir praneškite, jeigu yra tik vardo pirma raidė, kad patikslintume. Taip pat norime atkreipti dėmesį į moterų ornitologių mergautines ir santuokines pavardes. Jeigu radote, kad yra įvesta ir viena ir kita pavardė, t.y. tas pats žmogus yra sistemoje kaip 2 asmenys, prašytume pranešti.

Prie pagrindinės informacijos priskirtas ir vietos nurodymas savivaldybių lygmenyje. Tai būtina, norint išsaugoti kokybiškus duomenis ateities kartoms. Pažymėtina, kad 6 Lietuvos didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus yra skirstomi į miesto ir rajono savivaldybes, todėl,  jei norite įvesti stebėjimą stebėtą Kauno mieste, ieškokite ne Kaunas, o Kauno m. sav., jeigu stebėjote už miesto ribos, veskite stebėjimus Kauno r. sav.,  jeigu Vilniaus mieste – Vilniaus m. sav., užmiestyje – Vilniaus r. sav. ir t.t. Savivaldybių skirstyme padaryta viena išimtis! Nepaisant to, kad dalis Kuršių Nerijos (Smiltynė, Kopgalis) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, sistemoje bus renkami stebėjimai visai Kuršių Nerijai prijungiant visus stebėjimus ir iš Kuršių marių. Stebėjimai iš Kuršių Nerijos iškreiptų Klaipėdos miesto savivaldybės duomenis. Klaipėdos miesto stebėjimuose pagrinde turėtų atsispindėti tik pačios urbanizuotos teritorijos paukščių įvairovė ir jų fenologija. Jeigu pasitaiko situacijos, kai stebimas reiškinys didelėje Lietuvos teritorijos dalyje arba, kai stebimi paukščiai važiuojant ilgus atstumus ir sunku įvertinti savivaldybes, galima pasirinkti, kad stebėjimo savivaldybė „Nenurodyta“, bet „Pastabose“  ar „Patikslinta vieta“ laukelyje nurodykite maršrutą, kuriuo važiavote ar Lietuvos dalį, kurioje stebėjote. Tačiau prašytume vengti nenurodyti savivaldybės dėl duomenų kokybės ateičiai. Turite įsidėmėti pagrindinę stebėjimų įvedimo į duomenų bazę taisyklę, kad stebėjimus reikia įvesti taip, kad ir po kelių dešimtmečių stebėjimą skaitantis žmogus suprastų, kur, kas ir kada buvo stebėta.

 Pasirinkus savivaldybę, „Stebėjimo vietos“ laukelyje pateikiamos vietovės, esančios pasirinktoje savivaldybėje (5 pav.). Ši grafa skirta tam, kad duomenys kauptųsi dar smulkesnėse stebėjimo vietose: ežeruose, tvenkiniuose,  kaimuose,  miškuose. „Stebėjimo vietos“ laukelyje yra patalpintos 27840 stebėjimo vietos iš visos Lietuvos. Pasirinkus savivaldybę, sąraše iškris tik tos savivaldybės teritorijoje esančios stebėjimo vietos! Ieškokite vietų tokiais pavadinimais, kaip Sausgalviai, ež.Dusia, ež.Žuvintas ir t.t. Didžioji dalis vietovardžių  yra įvestos pagal maps.lt vietovardžius, tad jeigu iškiltų klausimų visada galite pasitikslinti vietovardžius ten.

 Jeigu stebėta rūšis pamiškėje ar paežerėje gali kilti klausimas, kokiai tikslesnei vietovei priskirti. Jeigu stebimas vandens, vandens pakrančių paukštis, nurodykite vandens telkinį, jeigu tipiška miško rūšis – mišką. Visada vadovaukitės logika. Šiuo atveju sprendimas priklauso nuo jūsų, kur norite, kad šis stebėjimas būtų įtrauktas. Jeigu paukščiai buvo stebėti kaimo užlietoje pievoje ar dirvone, tokiems atvejams yra skirta atskiras laukelis „Patikslinta vieta“. Šiuo atveju kaip stebėjimo vietą nurodykite kaimo ties, kuriuo stebėjote pavadinimą, o patikslintoje vietoje nurodykite, kad kaimo apsemtoje pievoje.

„Patikslintos vietos“ laukelyje galite rašyti visą tikslią informaciją, kokią tik norite pateikti: šalia kelio, ant tvoros, medyje, kirtime, ežero pietinėje dalyje, prie tilto ir t.t. „Stebėjimo vietos“ ir „Patikslintos vietos“ pagrindinis skirtumas tas, kad „Stebėjimo vietoje“ iš sąrašo pasirinkus vietovę, sistema šioje vietoje kaups visus duomenis, o „Patikslinta vieta“ liks duomenų bazėje tik kaip papildoma informacija

Linijiniams objektams, kaip upėms, kurios kerta daug savivaldybių, stebėjimai bus renkami tam tikromis atkarpomis, t.y. nurodant miestą ar kaimą ir upės pavadinimą, pvz. Nemunas, Jurbarkas;  Neris, Vilnius; Nevėžio slėnis, Raudondvaris, Bevaržio upelis, Rusnė ir t.t. Tokiu būdu savivaldybė parenkama pagal tai, ties kokia gyvenviete stebėta.  Upių stebėjimo atkarpų į sistemą nėra įvesta daug, tad, jeigu būtų reikalinga kokia atkarpa asmeniškai, praneškite. Tokia pati tvarka taikoma ir itin dideliems ežerams, hidroelektrinių tvenkiniams, kurie išsidėsto per kelias savivaldybes, t.y. nurodant gyvenvietę prie vandens telkinio.

Jeigu stebima itin reta, jautri trikdymui rūšis ir baiminatės, kad nurodyta tiksli vieta rūšiai gali sukelti pavojų, pvz., stebėtas juodakaklis naras su jaunikliais, tokiu atveju įvedimo lange uždėkite varnelė „Rodyti tik savivaldybę“. Uždėjus varnelę viešai bus rodoma tik savivaldybė, o visa detali informacija apie vietovę liks duomenų bazėje ateičiai.

5 pav. Stebėjimo vietos pasirinkimas.

Be pagrindinės informacijos rekomenduojama įvesti ir papildomą informaciją apie stebėjimą nurodant fenologijos fazę, stebėtų individų skaičių, amžių, lytį bei pastabas.

Jeigu stebėjimas yra fenologiniu požiūriu reikšmingas, t.y. stebėjimas yra kelerių metų stebėjimų rezultatas: sugrįžo anksčiausiai per kelis metus, stebėtas neįprastai gausus būrys, vėliausia dėtis ir kt., uždėkite varnelę „Svarbus stebėjimas“.

            Suvedę reikiamus duomenis, paspauskite „Išsaugoti“. Jeigu norite įvesti kelis stebėjimus, o ne vieną, paspauskite „Išsaugoti ir tęsti“. Tokiu būdu stebėjimas bus išsaugotas ir įvedimo langelyje liks suvesta informacija, tad minimaliai pakoregavę galėsite daug greičiau įvesti kitą stebėjimą. Pažymėtina, kad paspaudus „Išsaugoti ir tęsti“ visada iš naujo teks įvesti stebėto paukščio rūšį.  Tai šiek tiek sumažina įvedimo patogumą, tačiau išsaugo, kad sistemoje neatsirastų stebėjimų dublikatų. Kartais netyčia kompiuterine pele paspaudžiamas mygtukas daugiau kartų negu reikia net nepastebint ir atsiranda ne vienas, o keli dubliuoti stebėjimai.

            „Fenologijos stebėjimai“ dalyje taip pat galima rasti ir senesnius fenologijos stebėjimus. Tam sistemoje įdiegtas fenologijos stebėjimų filtras (6 pav.). Stebėjimų filtrą rasite paspaudę „Visi stebėjimai“ (3 pav.). Sistemoje įdiegtas funkcionalus filtras, kuris leidžia stebėjimus filtruoti pagal datą, savivaldybę, rūšį, rasti tik svarbius stebėjimus. Visa tai leis Jums greitai ir patogiai rasti norimą informaciją.

6 pav. Fenologijos stebėjimų pilnas sąrašas.

3. Trečioji fenologijos posistemės dalis – „Fenologijos statistika“ (7 pav.).  Šioje dalyje pateikiama bendroji visų metų fenologinių reiškinių stebėjimų statistika bei statistiniai kiekvienų metų duomenys. Pateikiama informacija apie įvestų stebėjimų, skirtingų rūšių, skirtingų savivaldybių, skirtingų stebėjimo vietų ir stebėtojų skaičiaus pasiskirstymą. 

7 pav. Bendroji fenologijos statistika. 

 

Informacinėje sistemoje  naudojama nemažai simbolių, todėl jų paaiškinimas pateiktas 1 lentelėje.

Šiuo metu džiaugiamės pristatydami, kas jau nuveikta ir padaryta.  O padaryta jau daug. Tačiau didžiausią darbą visgi turėsite padaryti Jūs patys įvesdami duomenis.  Ką sukaupsime, tą ir turėsime ateityje.  Galime turėti pačią moderniausią sistemą, bet be duomenų joje, sistema bus bevertė.

 Nuo 2018 metų, kviečiame visus paukščių stebėtojus vesti fenologijos stebėjimus ne į forumą, o į naująją informacinę sistemą! Taip pat norime priminti, kad sistema žengia tik pirmuosius savo žingsnius, todėl joje daug ko trūksta, gali būti klaidų, kažkas neveikti, todėl būsime dėkingi už pastabas ir pasiūlymus. Pagal galimybes ji bus tobulinama. Apie visus pasikeitimus, kuriuos ateityje įdiegsime sistemoje, būsite informuoti.

Dėl  kilusių neaiškumų, kaip naudotis sistema ar pastebėjus klaidų, kreipkitės į Rūtą Kembrytę el.  paštu ruta.kemb@gmail.com

 

Galiausiai, dėkojame visiems, kurie nuo pat pradžių palaikė mūsų idėją. 

Nuroda į duomenų bazę: http://ornitologija.lt/orni/web/

 


Reti stebėjimai

2018-12-11
Turdus iliacus
2018-12-09
Erithacus rubecula
2018-12-10
Sturnus vulgaris
2018-12-10
Turdus iliacus
2018-12-10
Somateria mollissima
2018-12-09
Ardea alba
2018-12-09
Eremophila alpestris
2018-12-09
Fringilla montifringilla
2018-12-09
Linaria flavirostris
2018-12-09
Linaria cannabina