-    Burti besidominčius biologine indikacija ir ypač paukščių stebėsena žmones ir juos objektyviai informuoti apie paukščių populiacijų gausos Lietuvoje pokyčius ir ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei,
-    Sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą visuomeniniams projekto tyrėjams (prie svetainės veikia tyrėjams skirtas svetainės modulis, kuris apjungia online režimu veikiančią projekto duomenų bazę, į kurią duomenis vienu metu gali vesti daug tyrėjų; talpinama įvairi metodinė, informacinė, didaktinė bei edukacinė medžiaga);
-    Informuoti visuomenę apie projektą ir jo rezultatus.

Įprastų paukščių gausos stebėsenos (ĮPGS) projektas yra:

- Ilgalaikis projektas, vykdomas nuo 1985 m.,
- Naudojama plačiai pripažinta taškinių apskaitų metodika,
- Apimamos dvi vyraujančios šalies ekosistemos – agrarinė ir miškų,
- Pasirinktame apskaitos maršrute stebėjimus vykdo tas pats tyrėjas,
- Duomenys apdorojami taikant Van Strien et al. 2001 pasiūlytą metodiką,
- Panašių projektų aktualumas labai padidėjo jų rezultatus pradėjus praktiškai naudoti biologinės indikacijos (bioindikacijos) reikmėms,
- Paskaičiuoti rodikliai (indikatoriai) jau naudojami ūkininkavimo poveikiui aplinkai bei ūkinių veiklų ekologiškumui vertinti (pvz., Europos Sąjunga vienu iš struktūrinių rodiklių patvirtino vadinamąjį Kaimo paukščių populiacijų indikatorių (KPPI; angliškai Farmland Bird Index) ir jį numatyta naudoti ES žemės ūkio politikos palankumo biologinei įvairovei (ekologiškumo) vertinimui.

Svarbiausi rezultatai ir remiantis projekto duomenimis daromos taikomosios išvados:

-    Išaiškintos daugiau nei 100 paukščių rūšių vietos populiacijų gausos pokyčių tendencijos. 34 rūšių gausos pokyčiai 1985 – 2011 m. laikotarpyje ir 68 rūšių - 1994 – 2011 m. laikotarpyje yra statistiškai reikšmingi;
-    Naudojant projekto duomenis paskaičiuoto kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus daugiametės (18 m.) kreivės rodo, kad agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų būklės bendras gerėjimas tęsėsi nuo 1994 iki 2000 m. (žemės ūkio intensyvumas krito, ekstensyviai dirbamų bei nedirbamų žemių plotai didėjo);
-    Ši kreivė už 2000-2011 m. netiesiogiai iliustruoja, jog šiuo laikotarpiu paukščių populiacijų būklė ženkliai pablogėjo. Nuo 2000 m., KPPI reikšmė sumažėjo 24 procentiniais punktais. Tai leidžia daryti netiesioginę išvadą, jog analogiškai pablogėjo ir paukščių populiacijų bei visos biologinės įvairovės būklė. Šį pakankamai tolygų bendrą paukščių populiacijų mažėjimą reikia laikyti tikrosios vis labiau neigiamai pasireiškiančio žemės ūkio veiklos poveikio paukščiams ir visai biologinei įvairovei Lietuvoje iliustracija;
-    Dabartinę biologinės įvairovės būklę galima apytikriai prilyginti situacijai, kuri šalyje buvo susiklosčiusi 1994 m. (biologinės įvairovės būklei gerėjant po žemės ūkio intensyvumo sumažėjimo).