Praėjusį savaitgalį Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyko jau septintieji LOD organizuojamų 4P (Paukščių pažinimo pamokos pažengusiems) mokymai. Šie, jau antrieji rudeninės sesijos mokymai, buvo skirti geriau susipažinti su Lietuvos pajūriu migruojančiais sparnuočiais, išskirtinį dėmesį skiriant tilvikiniams paukščiams.

  Rugsėjo vidurys šiems mokymams pasirinktas neatsitiktinai, būtent šis laikotarpis būna vienas vertingiausių paukščių migracijos atžvilgiu pajūryje.  Nuskilo mums ir su orais, kelias dienas iki kursų siautėjęs stiprus vakarų krypties vėjas, buvo laikinai pristabdęs migraciją, todėl šeštadienį ir sekmadienį pagerėjus orams, paukščiai intensyviai plasnojo pietų link. 

Dar penktadienio vakarą kursų dalyviai iš visos Lietuvos suvažiavo į Juodkrantę, o šeštadienio rytą, net saulei nepatekėjus, visi kartu stovėjo ant vėjuotos kopos, tvirtai laikydami jūros pusėn nukreiptus žiūronus. Anksti keltis ir kovoti su vėju buvo verta, migracija pajūriu vyko ganėtinai intensyviai, traukė smiltinukų, juodakrūčių bėgikų, jūrinių kirlikų būreliai, kurių vieną vijosi ir jaunas startsakalis, paplūdimyje maitinosi laplandinis griciukas, būriais ir pavieniai skrido juodakakliai narai, cyplių ir kuoduotųjų ančių būreliai, ausuotieji kragai, intensyviai traukė kormoranai, pralėkė vidutinis dančiasnapis. Virš apsauginio kopagūbrio migravo pieviniai kalviukai, baltosios kielės, tarp kurių įsimaišydavo ir kelios geltonosios, praskrido keli sketsakaliai, o virš jūros, nesidairydamas, į pietus nuplasnojo žuvininkas. Kirai taip pat judėjo būriais ir pavieniui, versdami mus detaliai apžiūrėti kiekvieną jų, viliantis pamatyti dar vakar čia stebėtą skeltauodegį kirą. Nors skeltauodegio pamatyt ir nepavyko, tačiau be įprastų kirų, praskrido du silkiniai ir keli mažieji.  

Likusią dienos dalį leidome Juodkrantės sengirėje ir marių pakrantėje, kur stebėjom dar kelis sketsakalius, paukštvanagį, klausėmės migruojančių eglinių kryžiasnapių balsų.  

   Jau sutemus visi susirinko išklausyti pristatymo bei detaliau susipažinti su Lietuvoje sutinkamais sėjikiniais ir tilvikiniais paukščiais, jų migracijos, paplitimo, bei identifikaciniais ypatumais.

  Sekmadienio rytą pradėjome panašiai, kaip ir šeštadienio – ant kopos – tik šį kartą ne ant bet kokios, o Parnidžio. Būtent ši vieta yra viena geriausių vietų stebėti žvirblinių paukščių migracija Kuršių nerijoje. Nors purškė lengvas lietutis, tačiau po kelių itin prastų dienų, paukščiai šio lengvo dušo jau nepaisė ir tik prašvitus būriais pajudėjo pietų link. Intensyviai skrido alksninukai, paprastieji kikiliai ir miškiniai kalviukai, kurių balsai nenustojo aidėti danguje visą rytą. Praskrido ir keli kryžiasnapiai, svilikai, strazdai giesmininkai, paprastieji čimčiakai bei erškėtžvirbliai, virš kopų sklandė keli jūriniai ereliai. Šioje vietoje buvo puiki proga įsiminti kontaktinius migruojančių paukščių balsus.

   Nusileidę nuo kopos, nuvykome ir iki pajūrio, tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis: nėra vėjo – nėra paukščių. Migracija jūroje buvo visiškai sustojusi, įžiūrėti pavyko tik nuodėgulių burį besimaitinantį ramioje it ežeras jūroje. Patraukėme į Preilą, kuri visuomet priglaudžia migruojančių kirų būrius ant savo molo. Nenuvylė ir šįsyk – turėjome puikią progą iš arti pasimokyti pažinti kaspijinius, sidabrinius, balnotuosius, paprastuosius ir rudagalvius kirus, skirtingais jų amžiaus tarpsniais.  

  Paskutiniam taškui, prieš pajudant namų link, pasirinkome Naglių rezervato taką į Pilkąsias kopas. Šis, savo grožiu ir panoramomis užburiantis kraštovaizdis, neretai nustebina ir vienu kitu sparnuočiu. Nors čia perinčių dirvoninių kalviukų pamatyti jau nesitikėjome, tačiau jų stebėti ir nebūtų buvę kada – pasiekę galutinį tako tašką, ties kopos skardžiu į Kuršių marias, nuo bokštelio apsidarėme aplink ir netrukus pamatėme tupinčius ir skraidančius jūrinius erelius. Netrukus po to, išvydome ir žuvininką plasnojantį į pietus,  tuomet pasipylė sakalai – praskrido apie 10 sketsakalių, keli pelėsakaliai ir suaugęs sakalas keleivis. Pradžiugino ir praplasnojęs jaunas vapsvaėdis bei šviesios formos paprastasis suopis. Nendrinės lingės patelė ir 3 suaugę patinai trumpam sustojo ir apsuko kelis ratus virš mūsų, prieš tęsdami kelionę į pietus. Jaunas paukštvanagis bandė prisijungti prie kartu migruojančių pelėsakalio ir sketsakalio, tačiau į kompaniją priimtas nebuvo – suaugęs sketsaklis atakavo raibąjį vos tik jam priartėjus. Plėšriųjų fone nepraslydo ir dvi didžiosios kuolingos, kurios savo skambiu verksmu palydėjo nerijos smėlį. Vos per valandą pasigrožėję 9-mis rūšimis plėšriųjų paukščių, ramia sąžinę suskleidėme monoklius, sudėjome žiūronus, fotoaparatus bei patraukėme namų link.  Kursų metu, per dvi dienas, stebėjome 80 skirtingų paukščių rūšių

   Sekantys 4P mokymai vyks lapkričio 18-19d. prie didžiųjų vandens telkinių, Dzūkijos ir Kauno apylinkėse.

Nuotraukos kursų dalyvių.