Gulbių krauju pažymėtas vasario 16-osios minėjimui skirtas renginys Kaune

Vasario 16-oji – itin svarbi diena Lietuvos istorijoje, kurią be jokios abejonės turime paminėti, tačiau Kauno mieste VŠĮ “Vandens turistai”  organizuotas ir Lietuvos valstybės atkūrimui skirtas baidarių žygis buvo paženklintas gulbių krauju.

Nemažai gamtinės pramogos mylėtojų dalyvavo organizuotame šventiniame plaukime baidarėmis Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto, kur šią žiemą laikosi maždaug 1100 gulbių, tūkstančiai ančių bei kitų vandens paukščių. Šio plaukimo metu, tik pasirodžius baidarėms, daugelis vandens paukščių paniškai išsigando ir pakilo skrydžiui. Dangus virš upės buvo pilnas skrendančių įvairių rūšių vandens paukščių – dalis jų nuskrido žemupio link, tačiau gulbių būriai besiblaškydami pasuko upe aukštyn. Dėl tokio scenarijaus labiausiai ir nerimavo Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojai ir nariai, stebėję pabaidytų paukščių elgesį prie aukštos įtampos laidų, kertančių upę ties Žemaisiais Šančiais. Yra žinoma, kad paukščiai dažnai nepastebi tamsių elektros laidų arba juos pastebi per vėlai, dėl ko atsitrenkę žūva ar yra stipriai sužalojami. Taip įvyko ir šio baidarių plaukimo metu, kuomet besiblaškančių gulbių nebylių būriai skrido virš upės vagos, kurią keliose vietose kerta aukštos įtampos elektros linijų laidai. Didžioji dalis baltaplunksnių laidus pastebėjo ir jų išvengė, tačiau skrendant dideliame būryje dalis paukščių, esančių būrio viduryje, nesugebėjo laiku pastebėti pavojingų laidų. Vien šioje vietoje per 10 minučių buvo stebėti 8 gulbių susidūrimai su laidais. Susižalojusios gulbės krito dešimtis metrų žemyn ir tėškėsi į vandenį tarp baidarių. Kelios gulbės dar sugebėjo nuplaukti iki kranto, bet neabejotina, kad ir jos patyrė stiprius sužeidimus: galimi kepenų plyšimai, kuomet dėl vidinio kraujavimo paukščiai vargiai ar išgyvens. Kitos gulbės žuvo iš karto ir jų kūnus nunešė Nemuno srovė.

Momentas, kai gulbė nebylė atsimuša į aukštos įtampos elektros laidus. Mariaus Karlono nuotraukos

Pasibaigus plaukimui, ornitologai vien ties Žemųjų Šančių pakrante surado 4 gulbių kūnus su matomais ir išoriškai nematomais sužalojimais. Dar keli gulbių kūnai buvo stebėti nešami srovės toliau nuo kranto. Manoma, kad vien šią vasario 16-ąją Kaune galėjo žūti mažiausiai 10 žmonių globojamų gulbių nebylių. Belieka numanyti kiek paukščių žūva kiekvieną žiemos sezoną, nes masiniai baidarių žygiai šiuo laikotarpių organizuojami ne kartą.

Po susidūrimo su aukštos įtampos laidais žuvusi gulbė nebylė. Mariaus Karlono ir Vytauto Eigirdo nuotraukos

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau anksčiau skelbė apie vandens turizmo žalą žiemojantiems vandens paukščiams Nemuno upės atkarpoje tarp Kauno hidroelektrinės ir Aleksoto tilto. LOD prašė planuojamą vasario 16-osios minėjimo plaukimą keisti kitu maršrutu, tačiau organizatoriai to nepaisė. Maža to, jie nepaisė rekomendacijų, jei žygiai organizuojami, plaukti tik palei Nemuno dešinį krantą, kur vandens paukščių sankaupos ne tokios skaitlingos.

   Nemuno upė ties Kaunu yra didžiausia vandens paukščių žiemavietė Lietuvoje. Šaltomis žiemomis čia susirenka daugiau nei 10 000 vandens paukščių, o šių metų sausio viduryje vykusios žiemojančių vandens paukščių apskaitos metu Nemune ties Kaunu suskaičiuota daugiau nei 16 000 sparnuočių. Vandens paukščius čia sugena šaltis, kuris sukausto visus kitus vandens telkinius, o dėl Kaune esančios hidroelektrinės Nemuno upė miesto teritorijoje dažniausiai neužšąla. Pastebėjus šios teritorijos svarbą vandens paukščiams, dar 1988 m. Nemune žemiau hidroelektrinės buvo įkurtas Kauno ornitologinis draustinis. LOD ir savanoriai miestiečiai globoja žiemojančius vandens paukščius. Deja, vien draustinio pavadinimas paukščių neapsaugo nuo paukščiams pražūtingų žmonių pramogų. Beveik kiekvieną savaitgalį dešimtimis plaukiančios baidarės nuolat trikdo vandens paukščius, kurie pasibaidę dažnai atsitrenkia į virš upės kabančius elektros laidus.

Vasario 16-osios plaukimas baidarėmis Kaune. Mariaus Karlono nuotrauka

  Paukščių susidūrimai su laidais ornitologams ir aukštos įtampos elektros tiekėjams jaukuris laikas žinoma problema. Dar 2014 metais LOD su aukštos įtampos elektros tiekimo opereatoriumi AB LITGRID pradėjo vykdyti bendrą ES finansuojamą LIFE projektą, kurio metu siekiama aukštos įtampos elektros laidus padaryti kiek įmanoma draugiškesnius paukščiams. Šio projekto metu yra didinamas ir aukštos įtampos elektros laidų matomumas,  ant jų tvirtinant matomumą didinančias spirales arba besisukančius ir šviesą atspindinčius pakabukus. Tačiau šios priemonės tampa neefektyvios, kuomet vandens paukščiai yra baidomi ir skirsdami dideliais būriais užstoja matomumą vieni kitiems. Labiausiai nukenčia mažiau manevringos gulbės.

Motorinės ir nemotorinės vandens transporto priemonių judėjimas Nemunu ties Kaunu nuo hidroelektrinės iki Aleksoto tilto turėtų būti uždraustas nuo lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos. Kaip alternatyvą, vandens turizmui Kaune siūloma rinktis Neries upę arba Nemuną žemiau Aleksoto tilto, t.y. atkarpas, kuriose vandens paukščių sankaupos yra negausios ir jų atsitrenkimai į elektros laidus yra mažai tikėtini. Dėl šių įvykių ir vandens transporto uždraudimo pavojingoje upės atkarpoje  LOD kreipėsi į Kauno aplinkos apsaugos agentūrą, Kauno miesto savivaldybę bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

 

Video medžiagoje ir nuotraukose užfiksuotos gulbių susidūrimo su laidais akimirkos ir tragiškai žuvę paukščiai:

https://www.youtube.com/watch?v=ujBCsbPb3_Q

   


Stebėjimai

2017-03-23
Aythya nyroca
2017-03-23
Regulus ignicapilla
2017-03-23
Gallinula chloropus
2017-03-23
Regulus ignicapilla
2017-03-19
Milvus milvus
2017-03-22
Regulus ignicapilla
2017-03-21
Anthus petrosus
2017-03-20
Podiceps auritus
2017-03-20
Somateria mollissima
2017-03-19
Anser erythropus