Geriausias metas ieškoti mažųjų žąsų Lietuvoje

      Mažoji žąsis (Anser erythropus) – tai viena rečiausių Senojo Žemyno paukščių rūšių, šiuo metu Europinė (Fenoskandinavijos) perinti populiacija siekia vos 130 individų.  Nepaisant, kad dar prieš penkiasdešimt metų ši rūšis buvo ganėtinai įprasta Skandinavijos šalyse, tačiau, dėl įvairių  veiksnių neigiamai veikiančių šią rūšį, populiacija ėmė drastiškai mažėti. Pastebėję šią itin sparčiai prastėjančią situaciją, Skandinavjos šalių ornitologai ėmėsi įvairių priemonių situacijai keisti. Buvo pradėti du skirtingi projektai, vienas jų LIFE projektas buvo orientuotas į perėjimo buveinių gerinimą ir apsaugą, migracijos kelių tikslų nustatymą ir apsaugą poilsio vietose bei sąlygų žiemovietėje – Graikijoje – gerinimą bei apsaugą. Antrasis projektas, vykdomas Švedijos mokslininkų, tarptautinėje erdvėje vertinamas kontraversiškai. Šioje šalyje buvo įkurta dirbtinė mažųjų žąsų veisykla, į kurią buvo atvežti individai iš Sibiro populiacijos ir pradėti dirbtinai veisti, kartu laikant ir baltaskruostes bernikles. Šio projekto tikslas – pakeisti mažųjų žąsų migracijos kelią ir žiemovietę iš nesaugaus Rytų Europos migracijos kelio ir pavojingos žiemovietės Graikijoje, į saugią žiemovietę Vakarų Europoje (Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje). Kartu su baltaskruostėmis berniklėmis augusios mažosios žąsys pasirinko baltaskruočių berniklių migracijos kelią ir žiemovietę, tačiau neigiamas šio projekto faktorius tas, jog mažosios žąsys baltaskruostes bernikles pradėjo laikyti savo gentainėmis, todėl padaugėjo šių rūšių hibridizacijos atvejų, o taip pat ir hibridų su baltakaktėmis žąsimis. Iš Švedijos veisyklos paleistas žąsis neretai stebime ir Lietuvoje, įprastai jos pasirodo anksčiau nei tikrosios populiacijos (Fenoskandinavijos) individai, ir visuomet ant kojų turi plastikinius spalvotus žiedus.

    Džiugu, jog vykdytas tarptautinis LIFE projektas buvo ganėtinai sėkmingas, jo metu buvo nustatytos tikslios mažųjų žąsų perimvietės, migracijos keliai ir stotelės bei žiemovietė, taip pat pagerinta šių vietų apsauga. Paskutiniais projekto metais mažųjų žąsų populiacija padidėjo nuo 70 iki 130  individų.

Mažoji žąsis (Anser erythropus) su plastikiniu žiedu ant kojos. Nemuno delta. Juliaus Morkūno nuotrauka

   Įprastai mažosios žąsys žiemovietę Graikijoje palieka dar kovo pradžioje ir skrenda į kitą joms itin svarbią poilsio stotelę migracijos kelyje – Vengrijos Hortobagy nacionalinį parką. Vengriją mažosios žąsys palieka balandžio pradžioje ir tęsia savo kelionę į perėjimo vietas šiaurės Suomijoje ir Norvegijoje, tačiau, neretai pakilę iš Vengrijos, didieji mažųjų žąsų būriai taip ir nebūna fiksuojami Lenkijoje ir Baltijos šalyse, o tik gegužės pradžioje pasirodo Suomijoje. Nepaisant to, satelitiniai siųstuvai ir atskirų metų stebėjimai rodo, kad vis tik mažosios žąsys leidžiasi Nemuno deltoje Lietuvoje ir Šiaurinėje Estijos dalyje pailsėti prieš tęsdamos savo kelionę į perimvietes Skandinavijoje.

  Vos prieš savaitę (balandžio 8-9 dienomis) mažosios žąsys pakilo iš Vengrijos, todėl šiuo metu jau turėtų būti pakeliui pas mus, o gal jau kur ir skabo pavasarinius žolių ūglius Nemuno deltoje. Todėl prašome visų, artimiausiomis dienomis stebėsiančių žąsų būrius, atidžiai apžiūrėti visas žąsis, atkreipiant dėmesį ar tarp jų nėra įsimaišiusių ir mažųjų žąsų. Tikėtina, jog dalis paukščių tupia ne tik Nemuno deltoje, o ir kitose šalies dalyse, todėl atkreipti dėmesį reikėtų į visas stebimas žąsis. Pamatę mažąją žąsį, pasistenkite ją dokumentuoti nuotraukose ir atkreipti dėmesį į kojas, ar stebimas individas neturi plastikinių žiedų. Taip bus galima nustatyti, ar paukštis kilęs iš natūralios populiacijos ar iš veisyklos Švedijoje.

 

Mažųjų žąsų migraciją visuomet galite sekti ir įvesti savo stebėjimus šiame puslapyje: http://www.piskulka.net/observations.php


Reti stebėjimai

2017-11-18
Egretta alba
2017-11-18
Larus fuscus graellsii
2017-11-18
Egretta alba
2017-11-18
Melanitta fusca
2017-11-18
Podiceps grisegena
2017-11-18
Melanitta fusca
2017-11-18
Clangula hyemalis
2017-11-16
Carduelis hornemanni
2017-11-16
Calcarius lapponicus
2017-11-16
Carduelis hornemanni