Pirmajam ES gamtos srities teisės aktui, Paukščių direktyvai, šiemet sukanka 40 metų. Paukščių direktyva priimta padidėjus susirūpinimui dėl aplinkos taršos, buveinių nykimo ir netausios veiklos dėl ko mažėja Europos laukinių paukščių populiacijos. Direktyva siekiama pabrėžti, kad laukiniai paukščiai, kurių dauguma yra migruojantys paukščiai, yra bendras valstybių turtas ir kad, siekiant juos veiksmingai apsaugoti, būtina bendradarbiauti nepaisant sienų. Paukščių direktyva yra svarbiausias Europos paukščių apsaugai skirtas ES teisės aktas, kurį priimant 1979 m. ES sudarė tik devynios valstybės narės. Šiandien bendradarbiaujama jau išsiplėtusioje ES: Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) plyti visose 27 šalyse ir visoje ES taikomos tos pačios paukščių apsaugos taisyklės. Europos Komisija labai griežtai reikalauja, kad šiomis taisyklėmis būtų vadovaujamasi visose valstybėse narėse, ir prireikus imasi net teisminių priemonių. Paukščių direktyva turi itin didelę reikšmę įgyvendinant ES kovos su biologinės įvairovės mažėjimu strategiją. Paukščių direktyvos, ypač jos pagrindu sukurto PAST tinklo, vaidmuo buvo lemiamas gelbstint kai kurias Europoje labiausiai nykstančias paukščių rūšis: mažąją žąsį, nemažai plėšriųjų paukščių rūšių, garbanotuosius pelikanus, mažuosius kormoranus, įvairius jūrinius paukščius, azorinę sniegeną ir kitus, todėl tai yra puikus 27 ES valstybių narių bendros atsakomybės ir bendradarbiavimo pavyzdys.

Paukščių direktyva nustatyti aukšti standartai neabejotinai padėjo pagerinti Europos laukinių paukščių būklę. Šiame teisės akte pripažįstama gamtai įtakos turinčios žmogaus veiklos, tokios kaip medžioklė, žvejyba ir ūkininkavimas, svarba. Sukurtas platus „Natura 2000“ teritorijų tinklas, kuris jungia laukinius paukščius, retus gyvūnus, jų buveines saugančias teritorijas visoje ES. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, 43 procentai Europos paukščių rūšių gali išnykti arba gali gerokai sumažėti tų paukščių populiacijos. Tai didžiausia problema, kurią reikia išspręsti baigiant „Natura 2000“ tinklo plėtrą.. Numatyta, kad Lietuvoje jis turėtų užimti apie 780 000 ha (12 proc. Lietuvos teritorijos).

Paukščių direktyva padeda vykdyti ir tarptautinius ES įsipareigojimus, susijusius su migruojančiais paukščiais. Kadangi daugelio rūšių paukščiai dalį gyvenimo praleidžia ne Europoje, siekiant tinkamai juos apsaugoti ir užtikrinti jų populiacijų sveikatą, labai svarbu bendradarbiauti su     šalimis, per kurias driekiasi tų paukščių migracijos keliai. Prasidėjusi 1992 metais, ES LIFE programa yra pagrindinė priemonė, skirta bioįvairovės apsaugai visoje Europoje. Nuo pat jos gyvavimo pradžios programa prisidėjo prie daugelio retų ir nykstančių paukščių išsaugojimo – net 566 projektai buvo skirti išsaugoti retas ir nykstančias sparnuočių rūšis nuo išnykimo. Žinomi geri pavyzdžiai saugant rudakalę berniklę, mažąją žąsį, karališkąjį ir ispaninį erelius, tamsųjį ir palšąjį grifus, taurųjį sakalą, avėdrą, įvairius jūrinius paukščius ir kitus sparnuočius. 

Avėdra (Gypaetus barbatus). Kęstučio Čepėno nuotrauka

Tamsusis grifas (Aegypius monachus). K. Čepėno nuotrauka

Palšasis grifas (Gyps fulvus). K. Čepėno nuotrauka

Lietuvoje LIFE programa daug prisidėjo saugant globaliai nykstančią meldinę nendrinukę. Lietuvos ornitologų draugija LIFE programos dėka taip pat siekė Paukščių direktyvos tikslų įgyvendinimo – atkūrė beveik dešimčiai Europos Bendrijos reikšmės paukščių rūšių (perintiems didžiąjam baubliui, švygždai, plovinei vištelei, gulbei giesmininkei, migruojančioms gervėms) svarbias buveines Tyrulių pelkės PAST. Ankstesniais metais buvo sėkmingai įgyvendintas LIFE projektas, skirtas ES Paukščių direktyvoje tikslingai saugomai rūšiai – baltajam gandrui, kurio perinčių porų tankumas mūsų šalyje yra didžiausias pasaulyje.. Šiuo metu taip pat visoje šalyje vykdo veiklas, skirtas upinės ir mažosios žuvėdrų apsaugai tuo tikslu įsteigtose PAST.

Meldinė nedrinukė (Acrocephalus paludicola). Gedimino Petkaus nuotrauka

Tyrulių pelkė. LOD nuotrauka

Diagramoje pateikiami statistiniai duomenys kiek LIFE programos finansuojamų projektų buvo skirta įvairių gamtinių vertybių apsaugai.