Veiksmų planas sudarytas siekiant šiuo metu vykdomos Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos tikslų ir laikantis jos principų, skatinant poveikio ekosistemoms valdymą, t. y kai. jis taikomas visai ekosistemai. Plane akcentuojamas regioninis požiūris, kuris grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir pagal kurį valstybėms narėms bei suinteresuotoms šalims suteikiama didesnė atsakomybė įgyvendinant būtinas priemones žuvininkystės problemoms spręsti.

Už jūrinius reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Šiandien patvirtintas veiksmų planas yra pagrindas, kuriuo remiantis galima susidaryti aiškų ir išsamų dabartinės situacijos vaizdą ir įvertinti ko reikia siekti, kad būtų pasiektas nuoseklus ir veiksmingas valdymas, siekiant sumažinti jūrinių paukščių priegaudą.“

Konkretūs trumpalaikiai veiksmai yra tokie:

- spartesnis žuvininkystės valdymo priemonių, skirtų jūriniams paukščiams apsaugoti Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, įgyvendinimas;
- išplėstinė žuvininkystės veiklos stebėsena, kai informacija apie jūrinių paukščių priegaudą yra nepakankama arba nepatikima;
- išbandytų rizikos mažinimo priemonių (tokių kaip paukščių baidymo lynų ir garsinių baidomųjų prietaisų naudojimas arba lynų su pasvarais naudojimas) taikymas žvejybai ūdomis ES ir ne ES vandenyse, kur priegauda yra didžiausia;
- veiksmingų praktinių rizikos mažinimo priemonių, visų pirma taikomų žvejybai statomais tinklais, kūrimo ir jų tyrimų skatinimas.

Ilgalaikis tikslas – rizikos mažinimo ir stebėsenos elementus įtraukti į naująsias techninių priemonių ir duomenų rinkimo sistemas, kuriamas įgyvendinant BŽP reformą, ir tam skiriant reikiamą finansavimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF).

Kai kurios iš šių priemonių bus įgyvendintos ES lygmeniu, kitų turės savanoriškai imtis valstybės narės. Veiksmų plane numatyti veiksmai, kuriuos reikia įgyvendinti nedelsiant, ir veiksmai, kuriems įgyvendinti, remiantis turimais duomenimis ir mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi ilgalaikiai įsipareigojimai. Plano sėkmė priklauso nuo bendrų valstybių narių, žvejų ir nevyriausybinių organizacijų pastangų.

Svarbiausi faktai

Žvejų ir jūrinių paukščių kontaktai yra kasdieniniai. Deja, dėl jų žūsta tiek jūrinių paukščių, kad daugelio jų populiacijoms kyla didelė išnykimo grėsmė, o tuo pačiu daroma neigiama įtaka žvejybos efektyvumui.

Labai bendrais Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) skaičiavimais dėl konfliktų su versline žvejyba, kasmet žūsta per 200 000 jūrinių paukščių. Manoma, kad bent 49 jūrinių paukščių rūšių priegauda kelia rimtą grėsmę jų išlikimui. Tai balearinė audronaša, pilkoji audronaša, viduržeminė audronaša ir koralinis kiras, kurie atsitiktinai pagaunami ES vandenyse žvejojant ūdomis, taip pat nuodėgulė, ledinė antis, sibirinė gaga, klykuolė, rudakaklis ir juodakaklis narai, raguotasis kragas bei mažasis dančiasnapis, kurie pagaunami žvejojant statomais tinklaičiais, visų pirma, Baltijos jūroje.

Koralinis kiras (Larus audouinii). Wikimedia nuotrauka

Juodakaklis naras (Gavia arctica). Wikimedia Robert Bergman nuotrauka

Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Žuvininkystės atašė išplatino atitinkamą pranešimą spaudai.

Visas Europos Komisijos komunikato dėl paukščių priegaudos sumažinimo žvejybos įrankiuose tekstas pateikiamas čia.