2019–2020 metų žiemos akcija – jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)

Deivis Dementavičius, Modestas Ružauskas

Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija jau 11 kartą tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Akcija skirta vienos iš Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių apskaitai, siekiant įvertinti žiemojančios populiacijos ar atskirų individų gausą ir žiemojimo atvejus. Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų. Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos, atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.

2019–2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys.  Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėka intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsikūrė. Šiuo metu šalies populiacija vertinama 150–170 perinčių porų. Nuo 2003 metų VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ (GPVF) su partneriu Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejumi vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Viena iš projekto veiklų – žiemojančių jūrinių erelių stebėsena. Per šį laikotarpį, padedant gausiam būriui savanorių, išaiškintos svarbiausios šių erelių žiemavietės šalyje, žiemojančių paukščių skaičius ir amžiaus struktūra, kylančios grėmės, pateikti pasiūlymai dėl apsaugos, o taip pat taikyta viena iš apsaugos priemonių – papildomas maitinimas žiemą. Tačiau išaugus populiacijai ir pagausėjus žiemojančių individų, tyrėjams, dirbantiems su jūriniais ereliais, ištirti šių paukščių gausos dinamiką žiemą visos šalies teritorijoje tapo sunkiai įveikiamu uždaviniu. Todėl ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas, kylančias grėsmes. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400–500 jūrinių erelių. Net ir šaltuoju metų laiku galima išaiškinti naujas, dar nežinomas šių paukščių lizdavietes, nes nemaža dalis suaugusių paukščių rugsėjo–vasario mėnesiais taiso senus ar krauna naujus lizdus, juose neretai nakvoja. Stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalviniais žiedais, kurių įrašus galima perskaitytį optikos pagalba ar fotografuojant. Todėl kiekvienas iš jūsų gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.

Jūriniai ereliai yra vieni stambiausių mūsų šalies plėšriųjų paukščių, aptinkami ištisus metus. Sveria 4–7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Tokio dydžio paukštį nesunku pastebėti, o nuo kitų plėšriųjų paukščių jūrinis erelis išsiskiria santykinai „sunkiu“ skrydžiu, gan lėtais sparnų mostais. Į akis krenta paukščio dydis, platūs sparnai, trumpa pleišto pavidalo uodega ir stambus snapas. Suaugę paukščiai pilkai rudi, dalis krūtinės, kaklas ir ypač galva daug šviesesni. Snapas geltonas, uodega balta. Jauni paukščiai tamsiai rudi, išmarginti šviesiomis dėmėmis. Jų snapas, krūtinė, kaklas ir uodega tamsūs. Suaugusių paukščių išvaizdą įgauna sulaukę 5 metų. Nesubrendusių erelių amžių žiemą galima įvertinti pagal plunksninę dangą, kuri paukščiams šeriantis  palaipsniui keičiasi. Išskiriamos penkios jūrinių erelių amžiaus plunksninės dangos. Stebėtų paukščių amžių galima įvertinti naudojant apibūdintoją „The Raptors of Europe and the Middle East. A Handbook of Field Identification“ (D. Forsman, 1999). Tačiau net ir įgudusiai akiai dažnai yra sunku lauko sąlygomis įvertinti paukščių amžių pagal plunksninę dangą. Todėl rekomenduojama išskirti tik dvi grupes – jauni paukščiai ir suaugę.

Trečios plunksninės dangos jaunas jūrinis erelis. Nuotraukos autorius Renatas Jakaitis

Suaugę jūriniai ereliai nuo kitų stambių plėšriųjų paukščių rūšių lengvai atskiriami iš baltos uodegos ir geltono snapo. Jauni jūriniai ereliai žiemą gali būti supainioti tik su kilniuoju ereliu. Kilniojo erelio uodega gerolai ilgesnė, sparnai siauresni. Pirmamečiai kilnieji ereliai atpažįstami iš balto uodegos pagrindo su plačia juosva juosta gale, aiškiomis baltomis dėmėmis plasnojamųjų plunksnų plote, kurios gerai matosi iš apačios paukščiui skrendant. Be to, kilniojo erelio kojos, kitaip nei jūrinio, plunksnuotos iki pat pirštų.

Suaugęs jūrinis erelis. Nuotraukos autorius Vytautas Knyva

Abejojant ar stebimas paukštis yra jūrinis erelis, rekomenduojama jį nufotografuoti arba siunčiant informaciją aprašyti matyto paukščio požymius, aplinką ir kitus svarbesnius faktus. Stebint jūrinius erelius rekomenduojama atkreipti dėmesį ne tik į paukščių kiekį, amžių ar stebėjimo vietą, bet ir stengtis apžiūrėti jų kojas, nors žiedų įrašus perskaityti nėra paprasta. Reiktų atkreipti dėmesį į žiedų spalvas (paukščiui uždedama po vieną žiedą ant kiekvienos kojos). Ant dešinės kojos žiedo įrašai yra neryškūs, todėl užtenka pamatyti (ir užsirašyti, negalima pasikliauti vien atmintimi!) jo spalvą ar spalvų kombinaciją. Jei žiedas dviejų spalvų, labai svarbu tiksliai užsirašyti, kokia spalva yra žiedo viršutinėje dalyje ir kokia spalva yra žiedo apatinėje dalyje. Ant kairės kojos esantis žiedas taip pat būna vienspalvis ar dviejų spalvų kombinacijos, tačiau su aiškiai matomu įrašu, kurį sudaro keturi simboliai – viena raidė ir trys skaičiai. Pagal tarptautinę programą tokiais spalviniais žiedais yra žieduojami dar lizduose augantys jūrinių erelių jaunikliai. Išimtiniais atvejais šie paukščiai yra žieduojami vienu paprastu metaliniu žiedu. Efektyviausias būdas tiksliai perskaityti žiedų įrašus yra žieduotų paukščių fotografavimas ir nuotraukų peržiūra. Plačiau apie šią programą rasite žurnalo „Paukščiai“ 2010 m. pirmame numeryje  http://www.birdlife.lt/upload/partners_pictures/pdf/pauksciai_20101pdf-55.pdf .

Kur ieškoti jūrinių erelių? Kol nepaspaudžia rimtesni šalčiai šiuos paukščius dažniausiai galima stebėti prie didesnių vandens telkinių, ypač dažnais svečiais tampa žuvininkystės tvenkiniuose. Pagrindinis jų grobis yra lengviau pagaunamos, silpnesnės žuvys ar vandens paukščiai. Tik atšiauresniais žiemų periodais, kuomet susidaro stora sniego danga, užšąla dauguma vandens telkinių, suaugę ir jauni likę žiemoti šalyje paukščiai telkiasi prie neužšalusių vandens telkinių, lankosi maitinimo aikštelėse. Jūriniai ereliai yra paukščiai „sanitarai“, dažniausiai iš populiacijų „išimantys“ senus, ligotus, sužeistus gyvūnus. Žiemą nemažą dalį maisto raciono sudaro nugaišę gyvūnai. Jūrinių erelių buvimą dažnai išduoda varniniai paukščiai, kurie taip pat būriuojasi prie maitos. Važiuojant automobiliu erelius galima pastebėti tiek tupinčius medyje, tiek ir ant arimo ar pievos. Praskrendačius jūrinius erelius neretai galima stebėti net miestuose ar priemiesčiuose.

Sebėjimų duomenis galite atsiųsti jau apibendrintus, t. y. nesiųsti kiekvieno stebėjimo atskirai. Vertinant stebėtų paukščių skaičių, svarbu įvertinti ar tai negalėjo būti tas pats individas. Ypač patikimus duomenis galima surinkti stebint paukščius atskiroms stebėtojų grupėms, pvz., atliekant vandens paukščių apskaitas žiemą. Kadangi tokie stebėjimai atliekami prie neužšalančių vandens telkinių, vienu metu pakankamai tiksliai galima suskaičiuoti kiek buvo pastebėta jūrinių erelių. Šiuo atveju stebėtojai turėtų tiksliai užfiskuoti laiką, kuriuo buvo stebėtas jūrinis erelis, kokio jis amžiaus ir į kurią pusę nuskrido. Šis būdas ypač tinka didžiausiose paukščių žiemavietėse, tačiau net ir pavieniai paukščių stebėtojai gali surinkti ne mažiau vertingų duomenų. 

  Pagrindinė informacija, kurią stebėtojams reikėtų surinkti ir atsiųsti:

  • stebėjimo geografinė vieta (pageidautina nurodyti ir koordinates ar tašką žemėlapyje), data, stebėtų paukščių skaičius (jei stebimi keli paukščiai – kokiu atstumu vienas nuo kito);
  • stebėjimo buveinė (atviras laukas, užšalęs ežeras, pakelė, pakrantė, žuvininkystės tvenkinių teritorija ir pan.);
  • paukščio laikymosi toje teritorijoje laikotarpis (jei manoma, kad tas pats paukštis stebimas ilgesnį laiką, nurodyti kokį laikotarpį paukštis stebėtas (pvz., nuo sausio 15 d. iki vasario 28 d.);
  • ar stebėtas paukštis buvo žieduotas;
  • kiti jūsų manymu įdomūs faktai;
  • stebėtojo(-ų) vardas, pavardė, kontaktai.

Stebėdami paukščius žiemą ne tik puikiai praleisite laiką gamtoje, bet turėsite daugiau galimybių pastebėti retas, o gal Lietuvoje dar ir nematytas paukščių rūšis. Akcijoje kviečiame aktyviai dalyvauti tiek patyrusius paukščių stebėtojus, aplinkosaugininkus, medžiotojus, miškininkus, tiek ir visus gamta besidominčius bei ją stebinčius žmones.

Duomenis prašytume siųsti el. paštu: modruzauskas@hotmail.com arba patalpinti  Lietuvos ornitologų draugijos Facebook paskyroje. Iškilus klausimams galite kreiptis į šių paukščių tyrėjus mob. tel. 8686 57705 ar el. paštu d.dementavicius@gmail.com.

Daugiau informacijos rasite https://www.facebook.com/padekimeEreliams/

2019–2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejumi.

 

 


Reti stebėjimai

2020-02-17
Grus grus
2020-02-17
Anser anser
2020-02-17
Alauda arvensis
2020-02-17
Grus grus
2020-02-17
Turdus iliacus
2020-02-15
Alauda arvensis
2020-02-15
Grus grus
2020-02-15
Cygnus cygnus
2020-02-15
Columba oenas
2020-02-16
Anser serrirostris