Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Šiemet ji skirta tulžio (Alcedo atthis) stebėjimams žiemos mėnesiais.

Tulžys – vienas spalvingiausių ir gražiausių Lietuvos paukščių, žiemojantis neužšalusių vandens telkinių pakrantėse, nuspalvinantis baltą žiemos kraštovaizdį neįprastai egzotine, ryškia spalva.

Apie tulžių žiemojimą Lietuvoje, ko gero,  žinoma tik tiek, kad tai žiemojanti rūšis, kartkartėmis pastebima gamtos stebėtojų, tačiau kiek šių paukščių gali žiemoti, kokiuose vandens telkiniuose ir šalies vietose jis dažniau aptinkamas, duomenų nėra. Todėl šios akcijos tikslas – surinkti duomenis iš visų ornitologų ir kitų gamtos stebėtojų apie tulžių stebėjimo faktus skirtingose Lietuvos vietose ir skirtingais žiemos laikotarpiais, gautus duomenis apibendrinti ir juos paskelbti.

Juolab, paskutiniais metais ornitologų tarpe kyla diskusijos dėl dabartinio tulžio statuso tiek perėjimo, tiek žiemos metu. Mat jau žiemos pabaigoje paukščiai užsiima veisimosi teritorijas, jas gina nuo konkurentų ir tuo metu yra lengviau pastebimi.

Ieškoti tulžių verta ten, kur yra neužšalusių vandens telkinių, ypatingai upių ir upelių, nors, jei ledas dar nesukaustęs ir stovinčių vandens telkinių, jį galima pastebėti ir kitose vietose, pavyzdžiui, žuvininkystės tvenkiniuose (ypač jų kanaluose), ežerų ar marių pakrantėse. Lengviau surasti tulžį kuomet didieji vandens telkiniai sukaustyti ledu, nes tuomet sumažėja plotas, kuriame yra neužšalusio vandens. Todėl ypač atkreiptinas dėmesys prie neužšalusių vandens ruožų, ar vietų, kai didžioji vandens telkinio jau yra sukaustyta ledu. Įdomu, jog tulžiui nėra būtinas didelis neužšąlusio vandens plotas – jis gali ištisus žiemos mėnesius praleisti prie kelių upelio properšų. Bent taip nurodoma literatūroje, deja, savo publikuotų tokių stebėjimų neturime.

Nors tulžys ir ryškus, tačiau pastebėtį jį ne visuomet lengva, mat šis paukštis dažniausiai laukia praplaukiančios žuvelės tupėdamas savo medžioklės vietoje, kuri paprastai būna koks nors pagalys ar kita vieta, iškilusi per metrą nuo vandens paviršiaus. Tulžius lengvai išduoda jų specifinis, nesunkiai atpažįstamas balsas, kuris girdimas dažniausiai jiems perskrendant. Neretai tulžiai aptinkami ne po vieną, tad pastebėjus tulžį reikėtų atidžiau patyrinėti vietą, bandant nustatyti ar nėra kito poros nario šalia. Tai ypač aktualu vasario mėn., kuomet paukščiai, jei nėra didelių šalčių, pradeda poruotis.

Tulžys (Alcedo athhis). Dalios Račkauskaitės nuotrauka

Kadangi tulžiai žiemą yra pakankamai reti, pateikiant duomenis, vertėtų pateikti informaciją ne tik apie surastus paukščius, bet ir apie ieškotas vietas, upių ir kitų neužšalusių vandens telkinių ruožus, kurie buvo vykdomi stebėjimai, bet paukščiai nerasti. Tulžių paieškos yra nelengvos, nes gali tekti nueiti nemažą atstumą paupiu, dažnai klampojant per sniego pusnis. Tačiau tokiu atveju, kur kas labiau padidėja tikimybė aptikti šią rūšį. Pateikiant duomenis, reikėtų parašyti ir tai, ar paukštis stebėtas tuo periodu, kai daugelis vandens telkinių yra jau užšalę, ar dar telkiniuose nėra ledo, nes žiema žiemai nelygu ir ne visą žiemos laikotarpį vanduo būna sukaustytas ledu. Tai ypač svarbu, nes ateityje būtų galima palyginti duomenis apie tulžių gausumą Lietuvoje esant užšalusiems ir dar neužšalusiems vandens telkiniams.

Tuo pačiu norime paprašyti visų, kurie vykdys žiemojančių vandens paukščių apskaitas, net jei ir negalvojate aktyviai dalyvauti šioje akcijoje, taip pat pateikti duomenis apie pastebėtus tulžius.

Pagrindinė informacija kurią reikėtų surinkti ir pateikti:

- paukščio/ių stebėjimo vieta su koordinatėmis, data, aplinkos temperatūra (tai neprivaloma informacija);

- detalesnis stebėjimo vietos aprašymas (paukštis laikėsi mažoje teritorijoje, upelio dydis, medžiojamas grobis ir kiti įdomūs faktai ar pastebėjimai);

- paukščio stebėjimo toje pačioje vietoje kalendorinis laikas (pvz. toje pačioje vietoje buvo stebimas nuo gruodžio 5 d. iki gruodžio 25 d.), galbūt pastebėti tarpai, kada paukštis buvo dingęs, o po kurio laiko, vėl matomas;

- informacija apie tai, ar stebėjimo dieną didžioji dalis vandens telkinių apylinkėje yra užšalę ar ne.

Šioje paukščių stebėjimo akcijoje kviečiami dalyvauti visi, kurie mano, kad galėtų pažinti tulžį, ji skirta visiems gamtos mylėtojams ir stebėtojams, leidžiantiems laisvalaikį gamtoje.

Duomenis laisva forma prašytume pateikti elektroniniu paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt; taip pat, galite pateikti duomenis internetinėje Lietuvos orntitologų draugijos svetainės forume, adresu  http://forum.birdlife.lt/, prieš tai jame užsiregistravę.

 Stebėjimų registracijos laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Iki 2018 m. vasario mėn. 28 d.