2015-2016 metų žiemos paukštis - plėšrioji medšarkė

Žurnalo „Paukščiai“ redakcinė kolegija tradiciškai skelbia žiemos paukščio akciją. Akcija skirta vienos iš Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšių apskaitai, siekiant įvertinti žiemojančios populiacijos ar atskirų individų gausą ir žiemojimo atvejus. Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks labai priklauso nuo paukščių stebėjimo entuaziastų aktyvios veiklos. Taip pat ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos, pavyzdžiui, prie namų, važiuojant automobiliu, būnant gamtoje ir pan., t.y. nebūtinai tikslingai stebint paukščius, duomenys.
 
2015-2016 metų žiema skelbiama plėšriosios medšarkės (Lanius excubitor) stebėjimų žiema. Ši paukščių rūšis pasirinkta dėl to, jog vis dar nėra bent kiek išsamesnių duomenų apie šio rūšies gausumą žiemos mėnesiais. Kadangi plėšriosios medšarkės nėra ypatingai retos ir gana nesunkiai pastebimos ten, kur jos apsistoja, paukščių stebėtojai dažniausiai tiesiog „praleidžia pro akis“ tupinčią medšarkę, t.y. nors ją ir pastebi, bet nefiksuoja tokių faktų, taip pat neskelbia ir turimų duomenų. Tai iš dalies susiję su tuo, kad plėšriąsias medžiagas dažnai stebime pravažiuodami, tiesiog iš automobilio, nes jos ypatingai dažnai mėgsta tupėti pakelėse ant elektros laidų kur laukia eilinio savo grobio. Plėšriosios medšarkės žiemos mėnesiais gana plačiai paplitę šalies atvirame kraštovaizdyje, todėl kiekvieno regiono gyventojas turi dideles galimybes pamatyti plėšriąją medšarkę ir dalyvauti šio paukščio žiemos akcijoje.
 
Nors plėšrioji medšarkė yra gana plačiai paplitusi ir neretai pastebima, remiantis paskutiniais dešimtmečiais surinktais duomenimis apie jų gausos bei paplitimo pokyčius, tarptautiniai ekspertai šiais metais sudarytame europiniame paukščių raudonosios knygos sąraše, šią rūšį priskyrė pažeidžiamų sparnuočių kategorijai. Tai reiškia, kad stebimas akivaizdus plėšriųjų medšarkių nykimas visoje Europoje per paskutinių trijų kartų gyvenimo laikotarpį. Tai tiesioginė žinia, jog šiuo metu yra būtina susirūpinti šios nuostabios rūšies apsauga, kuri aktuali ne tik veisimosi, bet ir žiemojimo vietose. Ekspertai tai sieja su blogėjančiomis mitybinėmis sąlygomis dėl intensyvėjančio žemės ūkio ir natūralių jų buveinių nykimu.
 
Kur ieškoti plėšriųjų medšarkių? Šį paukštį dažniausiai galima sutikti atvirame kraštovaizdyje, t.y laukuose, kuriuose galima aptikti medšarkėms tinkamo maisto – graužikų ir smulkesnių paukščių. Dažnai tokios vietos yra tvenkinių teritorijos ir kitų siaurų vandens telkinių (kanalų) pakraščiai, pakelės, pievos su pavieniais ar retesniais medžiais ir netgi visiškai atviri plotai. Plėšriąją medšarkę retai aptiksime tupinčią aukštai: mėgstamiausias jų stebėjimo postų aukštis – maždaug toks, kokiame būna nutiesti neaukštos elektros įtampos laidai. Neretai ją galima pastebėti ir tupinčią ant aukštesnių žolinių augalų pvz. ant sausų Sosnovskio barščių, maždaug 2-3 m. aukštyje ar ant dar žemesnių objektų. Plėšriosios medšarkės nemėgsta kompanijos ir dažniausiai medžioja vienos, nors už kokio šimto metrų kartais galima pamatyti ir kitą paukštį. Nors plėšriosios medšarkės yra monogaminiai paukščiai paprastai poros nariai žiemą išsiskiria ir žiemoja atskirose vietose. Plėšrioji medšarkė yra tokio dydžio paukštis, kurį turint paukščių stebėjimo įgūdžių, sunku sumaišyti su kitais paukščiais net ir pakankamai greitai pravažiuojant automobiliu. Be to, tai ne ypač bailus paukštis – sustojus kiek tolėliau ar sugrįžus – medšarkė dažniausiai lauks ir leisis apžiūrima žiūronais, kad galėtume įsitikinti, jog tikrai stebime šią rūšį. Pabaidyta medšarkė dažniausiai toil neskrenda – arba padariusi lanką nutupia toliau ant laidų arba stengiasi nutūpti arčiau žemės, kad būtų sunkiau pastebima. Kartais galima pamatyti aktyviai medžiojančią medšarkę, kuomet ji, nelyginant pelėsakalis, plevena ore, laukdama iš urvelio išlendančios pelės ar pelėno. 
 
Plėšrioji medšarkė (Lanius excubitor). Simono Minkevičiaus nuotrauka
 
Stebint plėšriąsias medšarkes įdomu būtų atkreipti dėmesį ne tik į paukščių kiekį ir stebėjimo vietą, bet ir stengtis pamatyti kuo jos maitinasi. Tai, žinoma, nėra taip lengva, nes medšarkėms nėra taip lengva sugauti grobį ir gali tekti ilgiau stebėti šių įdomių paukščių gyvenimą. Žinoma, jog medšarkės pasmeigia savo aukas ant smailių medžių spyglių, pvz. laukinės kriaušės ar gudobelės, todėl tokie medžiai laukuose taip pat gali būti apžiūrimi, nes ant jų gali būti jei ir ne pats paukštis, tai medšarkės grobio likučiai. Prie plėšriųjų medšarkių stebėjimo akcijos kviestume aktyviai prisidėti ir gamtos fotografus, kadangi gerų ir kokybiškų šios rūšies nuotraukų neturime daug, juolab, kad užfiksuoti plėšriąją medšarkę su grobiu gamtos fotografui yra tikra sėkmė. Tokia nuotrauka žiemos fone būtų išties įspūdinga. 
 
Pagrindinė informacija kurią stebėtojams reikėtų surinkti ir atsiųsti:
 
- stebėjimo geografinė vieta (pageidautina nurodyti ir koordinates ar tašką žemėlapyje), data, stebėtų paukščių skaičius (jei stebimi keli paukščiai – kokiu atstumu vienas nuo kito);
- stebėjimo buveinė (atviras laukas, kalvotas reljefas, lyguma, pakelė, pakrantė, žuvininkystės tvenkinių teritorija ir pan.);
- paukščio laikymosi toje teritorijoje laikotarpis (jei manoma, kad tas pats paukštis stebimas ilgesnį laiką, nurodyti kokį laikotarpį paukštis stebėtas (pvz. nuo gruodžio 02 d. iki vasario 28 d.); 
- kiti jūsų manymu įdomūs faktai;
- stebėtojo/ų vardas, pavardė, kontaktai (el. paštas).
 
Reikia priminti, kad stebėdami paukščius žiemą ne tik puikiai praleisite laiką gamtoje (kas yra garantas ilgesniam ir sveikam gyvenimui), bet turėsite daugiau galimybių pastebėti retas, o gal Lietuvoje dar ir nematytas paukščių rūšis. Beje, plėšriosios medšarkės skirstomos net į 9 porūšius, kas taip pat intriguoja ne tik pastebėti, bet ir nufotografuoti stebėtus paukščius. 
Akcijoje kviečiame aktyviai dalyvauti ne tik patyrusius paukščių stebėtojus, bet ir visus tuos, kurie mano, kad pažįsta ar sugebėtų pažinti plėšriąją medšarkę, ypač žmones daugiau laiko praleidžiančius gamtoje – aplinkosaugininkus, medžiotojus, miškininkus ar tiesiog čia leidžiančius laisvalaikį. 
 
STEBĖJIMŲ LAIKOTARPIS nuo 2015-12-01 iki 2016-02-29
 
Duomenis prašytume siųsti el. paštu: modestas.ruzauskas@lsmuni.lt arba dar geriau talpinti tiesiog čia, šiame forume.
 
Primename, kad ankstesnėmis žiemomis stebėti paukščiai buvo: liepsnelė (2009), pietinis purplelis, (2010), paprastasis kikilis (2011), vandeninis strazdas (2012), kovas (2013) ir pilkasis garnys (2014).
 
Kaip atrodo plėšrioji medšarkė, galima pamatyti čia:

Reti stebėjimai

2019-06-15
Netta rufina
2019-06-15
Emberiza calandra
2019-06-14
Phylloscopus collybita tristis
2019-06-13
Ixobrychus minutus
2019-06-13
Regulus ignicapilla
2019-06-13
Emberiza hortulana
2019-06-11
Acrocephalus dumetorum
2019-06-09
Acrocephalus dumetorum
2019-06-12
Regulus ignicapilla
2019-06-03
Acrocephalus dumetorum